• Liudvigas van Bethovenas
    Didžiausias žmogaus nuopelnas yra
    atkaklumas nugalint sunkiausias kliūtis.
  • G. Ibe
    Nesvarbu, kaip ilgai tu ėjai neteisingu keliu...
    Tu visuomet gali pakeisti kryptį.
  • Ričardas Bachas
    Vengdami problemų niekada nebūsite
    tas, kuris jas įveikė.
  • Charles Dickens
    Nėra pasaulyje tokio kalno, kurio galų gale
    nepasieks atkaklumas.
  • Charles Dickens
    Nėra pasaulyje tokio kalno, kurio galų gale
    nepasieks atkaklumas.

Nemiela tiesa:

Artėja  vasario 14-oji, įsimėlėjėlių diena. Šią dieną visi nori atsiminti tik geras, meilės ir laimės kupinas akimirkas su artimiuasiu žmogumi ar išrinktuoju. Kas džiaugiasi, kas piktinasi šios, nepelnytai besibraunačios šventės iš užjūrio prigijimu Lietuvoje, tačiau, aš, per 15 metų dirbanti su moterimis ir jų problemomis  šeimose,  džiaugčiausi, kad jos būtų nor ir kiekvieną dieną.  Geriau jau tai, nei 60 procentų skyrybų Lietuvoje per metus. Žinau, kad tik mylintys ir mylimi žmonės būna laimingi. Bet, ar visi laukiame tos šventės?


Nors Lietuva yra pasirašiusi daugelį tarptautinių aktų dėl nediskriminavimo žmonių  dėl lyties, nors Lietuvos Konstitucija teigia, kad nė vienas žmogus negali būti diskriminuojamas dėl lyties, o 2011 m. gegužę Lietuvoje yra priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas  ginantis smurto aukas, deja, dar vis tarp ES valstybių, metai iš metų,  esame viena iš pirmaujančių valstybių smurto,  kaip ir savižudybių, alkocholizmo srityse.

Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, antrą kartą, pasibaigus metams, sausio mėn. 28 d. Karolinos viešbutyje, Vilnius, organizavo konferenciją – “APSAUGA NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE: AKTUALIJOS IR PERSPEKTYVOS” situacijai 2013 metais apžvelgi, perspektyvoms 2014 metais aptarti. Konferencijoje dalyvavo apie 100 žmonių vienaip ar kitaip susijusių ir sprendžiančių šią skaudžią problemą. Marijampolės dalyvių grupę sudarėme; aš, Marijampolės apskrities moters veiklos centro pirmininkė ir Specializuoto pagalbos centro vadovė-konsultantė Adolfina Blauzdžiūnienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresnioji tyrėja Inesa Gylienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė Kristina Siriūnienė bei Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio Marijampolėje viršininkas Regimantas Caunė.

Konferencijai sveikinimo žodį, darbinės sėkmės palinkėjo bei savo įžvalgomis pasidalino Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis,
                      
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, narė Ona Valiukevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Savo kalbose jie apgailestavo, kad priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą smurto atvejų ne mažėja, bet daugėja. Tačiau, turi viltį, kad statistika parodo išdrąsėjusių, patikėjančių įstatymo veiksmingumu žmonių skaičius. Gal būt tai rodo, kad visuomenė tampa pilietiškesne, neabejinga smurtui, o šeimų nariai, nenori kentėti smurto, nebenori auginti kitos, smurtaujančios kartos.

Kadangi įstatymas galioja jau pilnai du metus, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistas Artūras Bajoras sudarė ir supažindino su suvestine, pranešimo metu – „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje situacijos apsžvalga ir tendencijos“ kurioje pamatėme skaičius, anaiptol nedžiuginančius dalyvių.  2012 metais buvo užregistruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje 18 268, o 2013 metais – 21 615. Pradėta iki teisminių tyrimų, atitinkamai 7 586 ir 10 015. Priimta procesinių sprendimų 11 190 ir 17 300.  Smurto lyčių pagrindu statistika tokia: įtariamieji įvykdę smurtą , moterys 2012 metais sudarė - 4,2 proc., o vyrai -95,3 proc. , vaikai – 0,5 proc.. Tarp nukentėjusiųjų –moterų – 81,7 proc., vyrų – 11,1 ir vaikų – 7,2 proc. Skaičiai rodo, kad ne tik didėja smurtas šeimose, bet, kad vis daugiau vyrų kreipiasi pagalbos dėl moterų smurto prieš juos.  Baugina vaikų didėjantis smurtas prieš suaugusius šeimos narius ar giminaičius.  Nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, kvalifikavimo pasiskirstyme išvydome tokius duomenis: Baudžiamo Kodekso(toliau BK) 140 str.(fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) sudarė 2012 m. – 76,6 proc., o 2013 m. 83,2 proc. BK 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) 2012 m. – 17,6 proc., o 2013 m. – 13,2 proc. BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) 2012 m. – 6,6 proc., o 2013 m. – 2,2 proc. ir kiti straipsniai (nužudymas, plėšimas, išžaginimas, seksualiniai prievartavimai) 2012 m. 91-1,2 proc., o jau 2013 m. 149 atvejai – 1,4 proc.

Labai įdomų ir naudingą pranešimą visiems konferencijos dalyviams padarė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės Nomeda Cibarauskienė ir Danutė Brazdeikienė. Pranešimo  „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: lūkesčiai, kasdienybė ir ateities iššūkiai“ metu sužinojome, kad šios darbuotojos atliko eksperimentą, kurio metu, kartu su policijos pareigūnais vykdavo į iškvietimus dėl to, kad įsitikintų, jog įstatymas atitinka tikrovę ir  pilnai patenkina proceso dalyvius. Tiek pareigūnus, tiek smurtą patiriančius ar jį matančius, asmenis. Eksperimento metu išaiškėjo įstatymo trūkumai, bei darbuotojų nepasiruošimas vykdyti jį.  Aiškiai matėsi, kokių galių bei techninių įrankių dar trūksta policijos darbuotojams, kad smurto aukoms nebereikėtų daugiau aiškintis apie įvykį, kad nebūtų tardomi vaikiai, matę smurtą, kad tyrėjams, prokurorams ir teisėjams iš gautos medžiagos būtų aišku kas smurtautojas, o kas auka. Labai svarbu, kad tyrimo metu smurtautojai neįtakotų aukų, o aukos, nekeistų parodymų ir jaustūsi saugiai. Pranešėjos yra įsitikinusios, kad turi būti specializuoti policijos padaliniai dirbti su smurto atvejais, nes, atlikti kvalifikuotą tyrimą ir įžvalgas gali tik gerai apmokyti žmonės, o visų, turint omenyje policijos darbuotojų kaitą, neįmanoma. Taip pat pastebėta, jog nenaudinga, kad į iškvietimus vyktų socialiniai darbuotojai ar psichologai, kaip buvo manyta anksčius. Gali būti, kad jie net trukdytų policijos darbuotojams, nes, reikėtų saugoti  nuo smurtautojų ir juos. Taip pat pastebėjo, kad reikalinga įvesti vienodos statistikos vedimą, kad Specializuotos pagalbos centrai Lietuvoje, paskirstyti netinkamai, sunku susigaudyti policijos pareigūnams kur siūsti pranešimus, kad, smurto aukos negauna informacijos apie smurtautojo tolimesnius veiksmus, nėra gryžtamojo ryšio tarp institucijų. Todėl -  svarbu sukurti tamprų bendradarbiavimą tarp jų.

Mindaugas Taškūnas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroras pasisakė tema – „Ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje aspektai ir problematika“ .  Viena iš jo paminėtų problemų, kodėl dalis smurtautojų nebūna nubausti – moterys atleidžia, susitaiko ar net pakeičia parodymus. Kad taip neįvyktų, dar reikia ne vieno poįstatyminio akto tiek BK, tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Tiesa, pakeitimų jau padaryta, tačiau, praktika rodo, kad to pe maža.

Alenas Piesliakas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, kalbėdamas tema – „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje  įstatymo taikymas teismų praktikoje“   paminėjo, kad BK 54 straipsnis neleidžia laisvės atėmimą vykdyti smurtautojui po pirmojo tokio pobūdžio nusikaltimo, nors 6,16 proc. iš visų bylų Vilniaus mieste - bylos dėl smurto šeimose. Pranešėjas pabrėžė, kad nebuvo bylų dėl seksualinio smurto, o tai reiškia, kad dar vis tokio pobūdžio aukos nedrįsta kreiptis pagalbos. Problema ir tame, kad ne visi  Teismai Lietuvoje vienodai teiskia priemones, vieni pagal BK, o  kiti pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jis mano, kad reikia paruošti vienodą rizikos verinimo klausimyną, reikia įstatymo punkto, kai smurtauja nepilnamečiai, į apklausas įtraukti vaikus tik būtiniausiu atveju ir t.t.

Pranešėja Nijolė Dirsienė, Vilniaus miesto krizių centro direktorė, savo pranešime „Specializuota kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje“  paminėjo, kad reikia dirbti smurto klausimu ankstyvoje stadijoje, prevenciškai, nuo vaikystės diegti netoleravimą smurtui  prieš bet ką. Reikia dirbti kompleksiškai, ir su smurtautoju. Ji mano, kad neišspęsta teisinė sritis, kai smurtautojui pritaikyta kardoma priemonė nesiatrinti prie smurto aukos gyvenamos vietos, tačiau, smurtautojas nori matytis su vaikais. Šiuo metu veikia kas kaip išmąsto, arba leidžia, arba ne. Svarbiausia, kad smurto aukos nežino kaip elgtis ir gali atsidurti sudėtingoje situacijoje. Todėl, ji siūlo, kad būtų dirbama tyrimo metu  ir smurto auka, ir smurtautoju.  Pranešėja perspėja, kad su smurto artimoje aplinkoje dalyviais ir jų problemomis turi dirbti tik labai kvalifikuoti, praktinės patirties turintys asmenys. Be to, buvo siūloma, informaciją apie nuteistuosius dėl smurtinio elgesio artimoje aplinkoje viešinti spaudoje, taip kaip apie nusižengusius vairuotojus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Šulskytė savo pranešime „Institucijų bendradarbiavimo svarba teikiant pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui“ kalbėjo, jog neapsaugojus vaiko nuo smurto negalima sudaryti kitų gerų gyvenimo sąlygų. Ji perspėjo, kad Sveikatos apsaugos įstatyme numatyta, kad ir medikai turi pranešti apie pastebėtą smurtą prieš vaikus, bet ar tai daroma visais atvejai, abejoja.  Pranešėja informavo, kad  tarnyba 2013 metais daugelyje rajonų ir savivaldybių organizavo mokymus vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojams ir tą darys 2014 metais. Pastebėjau, kad nė viename sąraše nėra paminėta Marijampolės savivaldybė. Ar tai nesusipratimas ar VTAT Marijampolėje labai gerai tą daro ir atsisakė mokymų?

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Kauno apygardos probacijos tarnybos atstovas Saulius Rajunčius pranešime „Probacijos įstaigų veikla. Įtaka smurto recidyvui“ papasakojo apie šios tarnybos veiklą ir indėlį kovoje su smurtu artimoje aplinkoje.
Labai įdomus ir teikiantis vilčių, kad geroji ES valstybių praktika pasieks ir Lietuvą išgirdome iš  Dalios Kederavičienės, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento specialistės lūpų, pranešimo „Geroji nusikaltimų prevencijos praktika ES užkardant smurtą artimoje aplinkoje“, metu. Ji pateikė daug įdomios informacijos, kurią išgirdo konferencijos metu, kuri buvo suorganizauota Lietuvai vadovavimo ES komisijai, metu. Konferencijoje dalyvavo visų ES šalių specialistai dirbantys smurto mažinimo savo šalyse, srityje. Jie pasidalino informacija ir gerąja praktika. Todėl, yra vilčių, kad atsižvelgiant į jų praktiką, bus sukurti bendri projektai, vienodos strategijos visoms valstybėms, nes, kaip minėjo pranešėja, dviratis jau seniai išrastas, belieka visiems darniai juo minti. Jau ruošiamos išvados ir rekomendacijos temomis: tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tarpžinybinis smurto prevencijos koordinavimas, auka - centrinė smurto prevencijos figūra, mokymai specialistams, visuomenės sąmoningumo kompanijos, ankstyva prevencijos svarba ir kitos.  Buvo pateiktas sąrašas rekomendacijų ir tolimesnė taktika kovojant su smurtu. Pvz.: socialinės pagalbos mechanizmai, mediacija, rizikos veiksnių įvertinimas, smurto prevencijos kryptys, smurtinio elgesio keitimo programa ir t.t.

Pranešėjai  Brigita Palavinskienė ir Alfredas Kiškis, specialistai iš Mykolo Riomerio universiteto savo pranešimuose – „Smurto artimoje aplinkoje prevencija: kriminologinis vertinimas“ ir „Žmogaus teisė gyventi saugioje aplinkoje“ , be jau ankstesniuose pasisakymuose minėtų problemų, pastebėjo, kad žiaurėja paaugliai, daugėja jų azartinių žaidimų sferose. Iškelia jie dar vieną neigiamą pastebėjimą, kai vaikai smurtauja prieš savo pagyvenusius tėvus ar anūkai, prieš senelius, nors  dažnai šie išlaiko juos iš savo pensijos. O  jie tyli, nors patiria smurtą dėl to, kad yra priklausomi nuo smurtautojų dėl bendro gyvenimo ir jų poreikio priežiūrai. Negali vieni gyventi.

Kaip ten bebūtų, ši konferencija suteikė vilčių, tikėjimo, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir naudojimasis juo taps pagrindiniu dokumentu vienijančiu institucijas privalančias remtis  teikiant pagalbą šeimoms, atsidūrusioms smurto rate.

Nuoširdžiai dėkoju Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei už bendradarbiavimą ir galimybę kartu su policijos darbuotojais sudalyvauti konferencijoje, išgirsti daug naudingos informacijos  kurią perteikiu Sūduvos krašto visuomenei.

Marijampolės apskrities moters veiklos centro pirmininkė
Specializuoto pagalbos centro vadovė-konsultantė
Marijampolės apskrities vyrų krizių centro direktorė      
                                 Adolfina Blauzdžiūnienė

Naujienų skiltis

Dėmesio

Gerbiamasis

Šioje vietoje gali būti Jūsų nuotrauka arba inicialai (kaip pageidausite), jei pareikšite norą tapti mūsų organizacijos VEIDU bei rėmėju. Pasaulinė praktika rodo, kad toks bendradarbiavimas duoda abipusę naudą: žinomumą, pagarbą, vystymąsi, augimą, paslaugų kokybę, galimybę duoti ir gauti, o visuomenei - orų, saugų ir kokybišką gyvenimą.

 

Mūsų rėmėjai: